Pagalba in vitro apvaisinimo organizacijoje

In vitro apvaisinimas — tai apvaisinimo technologijos, naudojamos tuo atveju, kai yra nevaisingumas. Tai kiaušinialąstės ir spermatozoido susitikimas ne kūne.

IVF metu iš moters organizmo išimama kiaušialąstė ir apvaisinama dirbtinėmis sąlygomis „in vitro“ (mėgintuvėlyje). Gautas embrionas yra laikomas inkubatoriuje, kur jis vystosi 2-5 dienas, po to embrionas yra perkeliamas į moters gimdą toliau vystytis.

IVF technologija atliekama specializuotose medicinos įstaigose ambulatorinėmis gydymo sąlygomis. Norint atlikti apvaisinimo „in vitro“ procedūrą reikia gauti kiaušialąstes, gauti spermatozoidus, atlikti apvaisinimą „in vitro“, išauginti embrionus, įvesti embrionus į moters gimdą.

Pirmiausia reikia paruošti kiaušialąstes. Dažniausiai jos imamos pas pačią motiną. Kaip taisyklė, „in vitro“ apvaisinimui stengiamasi gauti kelias kiaušialąstes, kadangi tai didina nevaisingumo gydymo efektyvumą šiuo metodu. Įprasta, kad pas moterį vieno menstruacinio ciklo metu subręsta vienas kiaušinėlis, taigi norint gauti kelias kiaušialąstes, atliekama procedūra, vadinama („superovuliacijos stimuliacija“). Šiuo tikslu pacientei skiriamos hormoninių preparatų injekcijos.

Be to, „in vitro“ technologija, reikalauja gauti partnerio spermą. Kada embrionai paauga juos perneša į moters gimdą. Po dviejų savaičių atliekamas beta (HCG) testas, kuris patvirtina arba paneigia neštumą.

Toliau nėštumas stebinimas kaip įprasta, prižiūrimas moterų konsultacijos gydytojų.